Poetui

Pilka diena išaušo, bet nesistebėjau,
Tik klausiau jos:
                  "Tad kiek kainuoja vienišos moters naktis? "
Nuvytusios rugiagėlės išbalusios tylėjo,
Ir debesys tik sunkūs plaukė dangumi...
Pilki, pritvinę liūdesio, kad mirė
Tie trubadūrų posmai, sueiliuoti širdimi.
O ant šaltų grindų dar mėtėsi pabirę
Tušti jausmai ir žodžiai, dar žingsniai svetimi...
Atidariau duris ir langus - tegul jie išplaukia!
Net nebandžiau stabdyti - lai tekės.
Ir pamačiau tą moterį, kuri nelaukia,
Kuriai nelemta jau širdim mylėt...