Kas kaltas? 1 dalis

Negalėčiau dabar atsakyti, kodėl taip atsitiko. Nesigailiu, maloniai prisimenu, kartais nuraustu prisiminusi tuos prisilietimus...
O taip atsitiko, nes buvo karšta diena, miško ežeriukas, nuošali sodyba, muziejus, vantos... Bet labai pinklioju. Geriau nuo pat pradžių.
Albertas ir Agnė, tokie seni draugai, kad būdami kartu galėdavome ir tylėti, pasikvietė savaitgaliui mane su Vytu apžiūrėti naują pirkinį - sodybą miške. Susitarėme važiuoti be vaikų. Iškvėpti lauk visą buitį. Laimė Albertas buvo apšalęs pinigais diedas, tad su jo džipu vargais negalais atbildėjome iki vietos. Jokia kita mašina nebūtų įveikusi duobių ir kelmų iki sodybėlės. Agnė taip ir pasakė:
- Patys matot, galim daryt ką nori. Niekas iki čia neatvažiuos.
- Todėl ir pirkome, - maksėjo galva Albertas.
Palikome vyrus aptarti namuko ir pirties atsparumo. Vytas, gal pavydėdamas, aiškino kada stogas įvirs. Vyrai kaito nuo kalbų, traukė iš džipo sąsparas, grąžtus, supratau ilgam paskęs medžiagų atsparume. Mane viliojo vaizdas aplink. Toli nesimatė, didžiuliai medžiai stūksojo prie pat namo. Daugiau erdvių buvo link pirties ir ežeriuko. Labai simpatiško. Mažutis, vos ne tobulai apvalus. Ir aplink ežerą miškas, miškas. Anam ežero gale valtelėje tupėjo etnografinis žvejys.
- Viskas kaip reklamoje. Eime prie ežero, Laimute, - pakvietė Agnė.
- Palauk, kažką reikia pasiimti.
- Nieko nereikia. Viską turiu.
Prie ežero išaiškėjo, kad Agnė turi gražų biustą. Ji atsisuko į dieduką - žveją, pakėlė rankas ir šokdama nusimetė marškinėlius, džinsus, liemenuką.
- Taip mes dieduką auklėjam, kad mes čia šeimininkai, - paaiškino Agnė.
Ir nusimetė kelnaites. Pasirodo, ji gražiai, lygiai nudegusi net slaptas vieteles. Aš užsispoksojau į ją kaip vyras. Agnė palaižė lūpas ir švelniai pabraukė keletą kartų sau tarp kojų. Mes abi susijuokėme. Aš irgi pradėjau nusirenginėti. Likau su maudymosi kostiumėliu, vis tik žvejys vyras tolumoje. Pritipenau prie vandens patikrinti ar šiltas. Tik staiga Agnė pripuolė ir nutempė žemyn kelnaites.
- Kvaile atsipalaiduok, čia miškas, nėra žmonių, diedukas pusaklis, jis tikrai nemato mūsų striptizo.
Gerai, nusimečiau aš viską. Ir tikrai nuogai smagiau plaukti, jauti kaip visur srovena vanduo, tave glamonėja miško ir ežero dvasios. Agnė teisi. Išlipę į krantą gulėjome tiesiog ant žolės ir plepėjome, plepėjome. Aptarėme užsidirbusius ir senstančius savo vyrus. Agnės Albertas gi vyresnis už ją vos ne dešimčia metų. Aš net užmiršau, kad abi su Agne visai nuogos. Praradome visiškai moterų budrumą.
Staiga Agnė įtraukė pilvą ir atstatė savo krūtis.