Ir nė nemirksi    (nes vanduo nepasieks)

Tarp horizonto - upė
                  kintančiu ritmu išsiriečia
ir susitraukia. Debesys. Pabūki

dar bent septynerius metus be plausto.
Irklų. Be sparnų.
Tegul dar sykį  spanguolės nurausta

Išteka. Pavydi. Myli.
kažkur už horizonto
Laksto lapė.    Tyliai.

Ir padega žvilgsniu, nagais
ražienas užsnigtų rugių
                        pritvinkus liepžiedžių, vos tik išplauks
o pelenai - langais, langais

nulaižo naktį, troškią žiburių
  ir sniego  vis galugerkly perdaug
ir tarpe šonkaulių tik ledo upė - duburių

lašišos šoka šokį - aš jaučiu -
išsiriečia ritmu ir įkvėpia
nurausta spanguolių pilvu.

Nespėja susigert - išnyksta, nugarma tolyn
kriokliais-slanksteliais-mano
nugaros kiekvienas lašas išmelstas dangaus
į debesis - aukštyn.

Krantai nebeatlaiko - mentys ir pečiai
kai odos klostėse užtrokšta Poseidonas -
tik mažos pėdos lieka, tik nagai -
                                                  vien šipuliai ir šiurpuliai

pakaušiu praslenka lyg pumpuru, it naktimi,
lyg duburiais, verpetais,
tik ant liežuvio galo lieka -
                                      tupi lapė...