Buda
nemėgsta
purvinų
apdujusių
balandžių
mėnesių
nusileidžiančių
čia
ant
žemės
pageltusių
snaigių
šiltai
apkamšytais
pašoniais
bėgančiu
laiku
triumfuodamas
mėgaujasi
Jis
saldžia
vata
išklotais
kliedesiais
maitinasi
vaikas
keistai
vulgariais
saulėlydžiais
tenkinasi
Jis
žino
kelią
į
aštuonlypį
išsigelbėjimą
iš
kančios
vaduojasi
Mažasis
Princas
įkalintas
ligonių
sąmonėse
saulė
leidžiasi
jau
keturiasdešimt
trečiąjį
kartą
subaubia
Buda:
man bloga!