tyla .. triukšmas.. tyla.. tyla ,o po to triukšmas

..tyla ..
-kodėl išeidamas visada užtrenki duris? kodėl nepalieki nei plyšelio pro kurį patektų šviesa?ar tam ,kad aš turėčiau ropštis lauk iš sukiužusios lovelės šaltame kampe ir eiti ilgu koridoriumi pilnu slogių minčių, gašlių fantazijų ,gličių sapnų ..lipti per nebepajudančiųjų galvas ? vien tam ,kad mažas spindulėlis patekęs pro praviras duris bent kiek prasklaidytų tamsos ūžesį..
..triukšmas..
-Sugrįžai? .. Tau manęs gaila? gaila kekšės? tuomet kodėl laikai mane uždaręs rūsyje?kodėl neleidi matyti šviesos..
..tyla..
-tavo kvėpavimo nebegirdėti ..apsimeti kad tavęs čia nėra .. šitame kambaryje? ar visame pasaulyje?manai jog jei apsimesi mirusiu tau nebegrės paskutiniojo teismo diena? jog visos tos ,kurios kažkada buvo mano vietoje neateis atsilyginti tau ? .. taip ,tiesa, jos nieko nebepasakys .. pirmiausiai išraudavai joms liežuvius .. bet kodėl leidai kalbėti man?.. jos ateis ir aš jas pas tave atvesiu .. gyva ar mirusi tai neturi reikšmės..
.. triukšmas, o po to tyla ..
- na va ir vėl tu išėjai manęs pakeisti kita .. ar jai išrausi liežuvį?ar išdursi akis? ar sulaužysi kojas? ..