kas iškvepia
vėją
tam labai gera
tas nebepasimeta
kryžkelėje
to jau sodas ne čia,
broli, ne kaimynystėj
obelys sproginėja
ir ne tavo vaikai
valgo obuolius pievoj
ir lūpos dega –
tokie, broli,
mano namai
to akys užsimerkė prieš dangų
ir įžiūrėdamas Dievą
jo nepastebėjo
tad debesuotą dieną
iškvėpė dar šiek tiek vėjo