Prisirpusiom saulėlydžio lūpom
Ir smėlio švelnumo mintim
Aš perbėgsiu drebančiu kūnu,-
Rusenančią židinio ugnį
Įpūsiu žarijų akim.
Samanų antklodės rankom
Susupsiu savo glėby, -
Slysta magminiai pirštai
Žemuogių skruostais žemyn.
Aidinti duslų plakimą
Geizeriu muša krūtinėj.
O žodžiai lyg pūkas
Aidu paliečia išdžiūvusias lūpas…


Mao Dzedunas


