Žali pažadai skenduoliškai purpso ore.
plaučiai traukiasi ir skausmas ištrykšta tyriausia gaida.
išniekinti pi ryšiai inkščia atsiklaupę prieš rūmus-
stigmos išraižė jų pilkus kūnus.
tegul eina velniop nudelbtos bereikšmės akiduobių skylės,
nors kadais jos pavasario ledais prieš srovę yrės.
perpildyti pakampiai mūsų aitrios tuštybės.


Agni beviltiska




