Nosinės

Visos vienkartinės ir nevienkartinės nosinės, kurias per tris mėnesius sušnirpštei, sugrūstos už mano lovos.

  Kai tavęs nėra, visas jas išsitraukiu, išsidėlioju, - žaidžiu lyg su kareivėliais.  Vienos, su tavo krauju -raudonosios gėlelės, kitos, su geltoniu -saulelės, o dar kitos tiesiog kietos. Lankstau iš jų laivelius.
Man gražu. O dar gražiau, kai iš prišnirpštų nosinių gilumos išsitraukiu dulkėmis aplipusią nosinę -jaunąją su nuometu. Papučiu į ją- ir dulkės draikosi lyg būtų tavo plaukai.

  Sugalvojau išrinkti iš prišnirpštų nosinių karalienę. Daviau vienai devynis balus iš dešimties. Nieko jai netrūko, - nei kraujo, nei geltonosios dėmės, dulkių voratinklis buvo lygus be gumuliukų lyg iš ploniausio šilko.
Padėjau ją ant palangės prie naminių gėlių, nes kitos, geresnės, vietos karalienei nesugalvojau. O kitas nosines atgal, už lovos, sumečiau.

  Laukiu tavęs . Žiūriu pro langą. Nors pavasario pradžia, spaudžia šaltukas. Apie 20 laipsnių šalčio. Bijau, kad vėl neperšaltum.