pily pilaitėj pilaitytėj
gyvų gyveno boružėlė
knygų knygutėj knygelytėj
jau džiūsta mano batviržėliai
(prilipo viržis mat prie bato
kažkas į knygą jį įkrato)
noriu aš garbint vėl užkimimą
tad ir griebiuosi dangiško rimo
kvietėjau į dangų, velniuk, sparnuotas
mano kentėjimas čia iškovotas...
aš iš savęs kvatoju
kai verksmas graužia smegeninę
ir mindau dangų kojom
žmogystos žemėj tam ir gimė
man nebloga
čiuožia stogas
kad sugrįžtų
(nesiryžtu...)
paslaptėlę jums išduoti
o dabar man ką galvoti


žemuoginė lėja su aukso atšvaitais



