Ant motinos rankų telpa pasaulis.
Čia telpa mėnuo ir telpa saulė…
Boružė vaikšto ant mamos rankų,
Kiek pailsėjus –skrenda į dangų…
Raukšlelių pynėj paklysta vėjas
O man jos rodos dvi liaunos fėjos…
Šiurkščios rankelės man braižo skruostą,
Tačiau jaučiuosi jose lyg laivas uoste…
Kiek daug darbelių nudirbti spėjo-
Gėlė jau žydi, kur vakar jos sėjo…
Jos niekad, niekad nebūna senos,
Kol mūsų svajos delnuose ganos…
Bučiuoju švelniai mamos rankelę,
Kurią dažniau vis vakarais gelia…