Išgrokime gyvenimą sklandžiai

Pakalbėkim šnabždesiu
apie klavišų šaižų skambesį
ir disonansinius kelius.
Išspauskime jau neskambantį,
bet dainingą liūdesį iš
nelaimingosios vaikystės lovos.

Ir iš galvučių be akių
iš kūnų neturėjusių žvaigždžių.
Nebeišplėst mum sielos
amžių pakartos.

Dar mintyse baltais klavišais
retom kartom perbėga
džiaugsmo skambesys.
Tik gaila amžinybės
klestinčios tamsoj.
Juodųjų išpirkimui
vis natų pritrūksta.

Nebenubrėšim penklinės lygios,
jau tušas baigės, nebesigrožėt.
Balsus praradę dainuojam mintyse
Nusidainuodami laimingi spindim.

Geriau pagrokime gyvenimą.