Šamano veto

Septynių žvakių prieblandoje
Pritvinkusius smilkinius parėmęs
Šaltais ir prakaituotais pirštais
Stebi šamanas blakių šešėlių žaismą

Krakmolu barstytas veidas
Sustingęs raumuo pavargusios kaktos
Suskilusių kreivų dantų emalį
Laižo užkeikėjas perdžiūvusiu liežuviu

Prie stalo sėdim dviese – šamanas
O aš kitoj ragais nuklotoj kėdėje
Jis žvelgia į mane akim srūvėtom
Ir lūpom murma šiurpą keliančius žodžius

O aš klausau ir veidas mano stabarėja
Per kūną bėgioja tie blakių šešėliai
Sekundės dalį apanku ir sustingstu
Kai šiurpas užgožia drebančias rankas

Dvejodamas nakties kerėtojas
Ima pageltusį ir pelenėtą lapą
Užrašo vieną sakinį krauju manuoju
“Padėti negaliu, nebeateik, pasirašyk”