Džioviniai

praeities
atmintis kandžioja
lūpom džiovintom
landžioja
piestu
stiebai senovės
žilos –

užauginta
Lietuvos
negali atgyti
kopose

negali šaukti
laumės
praamžio maldos

jūra vis
traukiasi
tuoj išnyks
tolumoj
o aš negaliu
ir tu
negali –
laužau
žemynos
palaikus sausus