Kadangi į vietinę manęs neįleidžia,
Pasišoviau bažnyčią statyti sau pats.
Nesu religingas ir kam šito reikia,
Milicija miega, tai būsiu - ir kas?
Tik vienas niekutis - projekto reikėtų,
Ir duoną kasdienę iš turgaus renku.
Pacifistiškai skamba? Svarbiausia idėja!
Reklamą prikalsiu - atstos [de] žavu.
Bet ką liaudis mėgsta, be ko ji negali?
Be duonos ji gali, be pensijos - irgi...
Telneto gal reikia, altoriaus Versace,
Kebabų su sūriu, karštašunių, spirgi?
Girdėjau, kad sostinės žmonės protingi,
Greičiau nei per trisdešimt kąsnį uždirba.
Man bilieto pusę! Iš kaimo - į Vilnių!
Paklausiu - žinosiu - nelįsiu į kilpą.
Išsikišu stačiai, minutė - prie kojos:
Ne vietinis būsit? - primerkia. - nė karto?
Svečių, tad, tarifą skaitliukui užmovęs,
Akropolin! - Gero nėra nieko apart To.
Greičiau nei per trisdešimt kąsnį išmėčiau,
Dėl švenčiausiojo tikslo palikęs namus,
Bet tik vietoj išvydau - o, dievulėliau!
Ermitažą jau baigė - mano Biznio nebus.