Apie kūrinius

Vakare pro mano sieną įsminga
svečias, toks pat svetimas kaip aš
sau. Apžiopso vidų. Iškreipia paviršių.
Visko jam trūksta kaip ir man.
Siūlau tvirkint protą - nepatinka.
Vieta vienantvės aptvare - irgi ne.
Taip ir trinamės viens į kitą iki ryto
Kol sutrinę skirtumus atsibundam
vienoj lovoj, vienam kūne.

Pamišęs mūsų Kūrėjas
juk prašiau ne kiaukutu,
o moliusku būti.