Pedagoginė valandėlė tėvams ir kiti varlamušių nuotykiai

Rapolas, Trindžiukas Jaunesnysis, Juodjurgio atžala, Kampelių Jonas, Agotos pavainikis, šeštas Palemono įsūnis Apolonijus ir ano sodžiaus šundaktario sūnelis, žodžiu, visa šutvė septynmečių  kaimo varlamušių nusprendė prasmingai atšvęsti Velykas. Žinoma, viskas prasidėjo nuo šauniojo Velykų ryto scenarijaus rašymo ir braukymo. O rašyti (jei tai apskritai galima vadinti rašymu) sekėsi sunkiai. Mažasis Trindžiukas nuolat trypčiojo grasindamas, kad ir taip jau šlapią pavasarinį asfaltą papildys dar viena bala, Apolonijus mazgiojo savo plaukus, kaskart iškilmingai pareikšdamas, jog dabar mama jų niekada neiššukuos, Juodjurgiukas gaudė muses ir su pasimėgavimu traukė kojas, kiti šiaip spjaudė ir gaudė... Atrodo, nieko naujo, tik Rapolas, vyriausias ir jau spėjęs užsitikrinti lyderio poziciją, sėdėjo nejudėdamas. Jo galvoje sukosi nenutrūkstantis idėjų gaudymo procesas. Periodiškai pakrapštydamas per žiemą patamsėjusias garbanas Rapolas Rūstusis (taip ji vadino jo pakalikai) atsakingai ieškojo fantasmagoriško plano užuomazgų...
    Praslinko trys kontempliatyvių apmąstymų valandos, kurios, kad ir kaip būtų gaila, nedavė vaisių. Todėl galiausiai visi nusprendė eiti namo ir ryt švęsti kiaušiadienį be išankstinio pasiruošimo.
    Kitą rytą šauniojo septyneto nariai prabudo pažadinti džiaugsmingų riksmų: Kalėdos! Kaaaaalėdos!



Moralas: Tėveliai, prižiūrėkite savo vaikus. Septyneri- tai amžius, kai vaikui reikia ypatingo jūsų dėmesio.