Augmenija

Ir nežinau...
Man nesinori nieko, -
Nei pinigų,
Anei garbės poeto, -
Tik miego,
To saldaus ir kieto,
Bei sapno,
Lengvo,
Be siužeto.

Tokia tad šiandien
Mano augmenija,
Žiema,
Kurioj tai sniegti
Tai palyja,
Gėlėm pražydę
Batai, šliurės,
Suplyšusios likimo burės.

Pavasaris
Į mano sielą brenda,
Kuri išskristi
Taikosi pro langą.
O gal pro kaminą
(Jau kažkada minėjau),
Tačiau jos klastą
Aš seniai atspėjau.

Todėl, mielieji, aš kreipiuos į jus nuolankiai:
Neteiskite manęs, kad gyvenu taip blankiai.

2005 03 01