Atsirišo saulės raiščiai
ir bateliai ėmė skaisčiai,
dangumi bėgioti, oru
ir pėdelių pritapšnojo.
Tik negerki iš pėdutės –
būsi saulės tu zuikutis.
Bet melsvoji snaigė tupia
į geltonąją balutę.
Išsimaudė ir sužvilgo
žaliaskruoste pievos smilga.
Nusidažė, kaip žoliukai
ir broliukai varvekliukai.