valkatos

Langas į pasauly...

Pro rožinius akinius -seniai nebežiūri.
Todėl tau juoda niekad nebebus balta,
Todėl tu matai tai kas negerai...

Matai savartyne bevargstančius,
Beieškančius savotiškos laimės- elgetas.
Geriau juos vadinki vargdieniais,
Gyvenimo nustumtais...

Jų galvom ropoja
Šimtai utelių,
Jų kojos neplautos
Ir daugel naktų jie nebuvo namie...

Nevalgė karšto maisto
Pagaminto namie su meile,
Nemiegojo šiltam patale
Ir jiems niekas neskė kad rūpi...

Jie nemirs kaip visi miršta
Iš ponių ir ponų.
Negėdės dėljų
Net tas draugas sukuriuo krapštės savartyne...

Jie nemirs kaip visi .
Niekas jiems akių neužspaus.
Jie sušals ar iš alkio
Tyliai nuleis apskretusias rankas...

Nevaidink niekada
Tu jų šiukšlėm,
Nes širdis tų žmonių atvira visiems
Nebjok -neikąs ...

Jie tik vargšai
Išmesti už borto.
Ne latrai ne vagys,
O pasiklydusios sielos...

Nesakau tau mylėti aš juos
Nesakau ir globot,
Bet jei nors save gerbi
Nesijuok, nebijok jie tokie kaip ir mes tik purvini ir alkani...