rašyk.lt: Kūriniai / Alius Gauriškis / kiras

Paplentėj ant sniego
guli negyvas kiras.
Simetriški šiek tiek išskleisti sparnai.
Tobuli, švarūs, ... Tobuli.

O iš kūno likę tik šviežiai raudoni griaučiai.

Tie, kas jį lesė ir graužė, kilniai paliko sparnus.

Simetriškus. Švarius. Tobulus.
Sielai?

Mirtis, kaip ir bet kuris kitas atsitiktinumas gali būti menas.
Ne kodėl?
Visas pasaulis yra stebuklas.
Kol esame.

Blogas komentaras Rodyti?

2003-03-20 17:14

fontanai_fontanai

Puiku, parodydamas kūno liekanas, atskleidi ne dvėselienos smarvę, o mirties grožį.. Net trafaretiškumu rizikingas paukščio (ypač - sparnų) motyvas neatrodo įkyrus, nors ir beveik prarandi saugų atstumą, retoriškai skirdamas juos sielai. Apibūdinimas "tobuli" nėra toks stiprus (lyrinio subjekto pozicijos atžvilgiu), kaip "simetriški". Nes iš tiesų jis nieko reikšminga nepasako ir apeliuoja į skaitytojo patirtį. Kitu atveju tai būtų pliusas, bet "kire", manau, nepasiteisina.
Ačiū, gražus eilėraštis.

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas