Nematoma relybė

Tarška puodai virtuvėi,
Verda kažkas nuodus laimei.
Grindys purvinos skausmo,
Sienos aptrauktos pelėsiais...

Palubėj kabo mano voratinklis,
Kuris turėtų pagauti laimę
Jei labai jo paprašyčiau,
Jei tik panorėčiau turėčiau ir gyvatę...

Kuri rangytūs mano širdyje,
Bet aš jos nenoriu.
Tik noriu ramiai pasedėt
Ir pažiūrėt kaip grindim slenka juodas mano šešėlis...