Žemės žodžiai

Tau kažką tyliai žemė kuždėjo,
Tu suprasti jos net nebandei
Ir tačiau vieną vakarą tylų
Supranti, ją pažint per vėlai.

Per vėlu išklausyti jos kalbą,
Per vėlu vėl sugrįžti atgal.
Ką kuždėjo tau žemė gimtoji
Niekados nesuspėsi ištart.

Neišgirsi nei žiogo svirpimo,
Nei kaip paukščiai čyruoja sode,
Neišgirsi nei vėjo ošimo,
Nei ką žolės kartoja slapčia.

Tiktai šaltos betoninės gatvės
Ir žibintai kaip liepsnos maži,
Niekados neištars tau tu žodžių
Ką kartojo tau sodai gimti.