Pajūrio dvasia

Pakrantės šermukšniuose skrajojantys pietryčio lietūs
Raudoja ir krenta nerasdami vietos
Čia valtimis plaukia senolių dvasia
Čia rytmečiai kužda benamėm žuvėdrom
Čia kirai klykia ir blaškos nakčia
O zundos neklauso čiulbėjimo vėtros
Dulksna čia saugo šimtmečių rojų
Užgožia krantus supuvę tinklai
Voratinkliai eglėse kryžium linguoja
Kai kopų ir vėjų kertas tikslai
Žvejų senos dainos smėliuose girdis
Išblykšta kirtimuos spygliuoti sakai
Čia dieną pelėdos užkimsta ir godžiai užmiega
Kai melduose slepias lydekų vaikai
Čia naktį spindi sudilusios kriauklės o žiemą
Pakyla ir sklando plunksnuoti aidai
O aš
Prisėdęs ant molo krašto senų akmenų
Iš pikto dangaus ir putų bangų
Semiuos išminties
Ir klausau šnibždėjimo
Nerastų gintarų nevilties