Šilkinio skėčio virbai

Susišauki mintis po skėčiu.
Suskaičiuoji, vardais pavadini.
Krikšto marškinėliais apvelki
Sakai:
-Keliauk, negrįžk tuščiom.

Po minutės skėčio virbą traukia
Sako, su dovanomis pargįžusi.

Pasižiūri, ne, ne šito laukei:
Išsiunti į frontą.

Tau nerūpi, kad beginklės, basos
Tiktai marškinėliai saugo.

Kariauja, ieško, griauna,
Rankeles vis trina susikibę.

Grįžta viena, trečia ir antra,
Su dovanomis, ne taip įpakuotomis.
         
              Atgal

Tu ne šito laukei,
Tu žinai, ko laukei.
Mintis nekrikšta seniai virbais
sudraskė šilko skėtį.

Et nekrikštą pašauk,
Nors kartą kaip koksai Jogaila
Tegul pakrikštyta, keliauja, parveda
Sužvarbusias mintis ir lavonėlius žuvusių.

O kitą kartą atsargiau.
Žinok, ko nori, mat šilkas
skėčiui ir suknelėms.
Kartais katastrofą biudžetui kelia.