Uogom sauja kvepianti
pavasarį susėmė,
nesinori žadinti
tavęs, papartėli.
Ant bevardžio piršto
saulė suka ratą,
pumpuro netvirto
buria aromatą.
Tarp verkšlenių eglių
ir baltųjų rūtų
laužą rytui kursim,
kad tik karšta būtų.
Dega drobės ledo,
tik nemink žolės –
jonvabalis taką
radęs, palydės.
Snaigių vėl uogienę
tepam ant delnų.
Ragavai? Naujiena?
Negi negardu?