Basa motina pažiūri į mane - nurausta.
Leidžias. Saulė - tarpkrūtin įsprausta.
Pėdomis išspardžius žvirgždą,
Tempia kibirą į šulinio paviršių.
Šlapios kojos, žingsniai žolei girgždant,
Pelkėsna nuskendę dobilai,
Dilgėlės už prieklėčio įmintos molin ----
Slenka motina pas gyvulius
Girdyt karves į atolą - dobiliukų guolin.
Laukas trenkiasi į mišką,
Griovių griaučiai pievose išvirsta.
Tarppirčiais nuspyrus dobiliuką,
Semia vandenį padurkais,
Užsirišusi nėščios kvartuką.
Mintiju. Namai. Senolė su artojais
Sode sukas - renka krepšus iš garšvų
Meldžiasi į parko obelis.
Baidosi nuo peršlapusių pakūdrėj vapsvų.
Senis brauko delnu pelkes
Nuo geltonų avilių, atsidėjęs
Babai renka perplyšusių obuolių.
Bitės drėgnos dobilų aruode
Aplink galvą --------- urzgia,
Tempias Rudžio pavadukas -
Pieną nešamą užuodė.
Baba sėdi ant dieduko kelių,
Drėbteli iš žabtų kąstas obuoliukas.
Motina basa pareina.
Nešina botagu.
Krūpteliu. Nubėgu basas
Kritus motina ant tako -
Širdį plakti atsisako.
a tai čia tas tavo kultūrinis bagažas- visi tie senoliai ir dobilėliai ir diedukai-ir motina basa eina- tai nuo jo mane supykino, tiesą sakant- girgždanti žolė- artistas-
Eilius lyg nudrožtas pieštukas (vizualiai). Patinka kaimo vaizdiniai - gyvi, skambantys, kaip tos bitės drėgnos... nors vidinė ritmika man neatrodo tobula, bet gal tai šiandien ir nebūtina, ne visiems reikia...