Maskvos zoologijos sode arktinei mergaitei stebint didžiaakį jūrų
vėplį, be taukuotų įžanginių žodžių uždegti žibintai dramatine eiga
pakilo į dangų.
nes tu,
tu pamiršęs mane ir paskutinių inkų pranašystę pakaustytais
batais ir žeberklais toj pačioj nesvetingoj pakrantėj kūrei visuomenę,
ignoruojančią laukinių gyvūnų taukus.
o aš,
aš nepaisydama Kioto protokolo išsitepiau akis aliejum iš tropinės
Afrikos, ir kaip patarė horoskopas garsiai ir
aiškiai tą dieną visiems gentainiams porinau apie beviltišką pasiryžimą mažinti šiltnamio dujų emisiją.
Mano įgimtas laukinis frigidiškumas užgavo tave,
skausmingai izoliavaisi vaakumu ir taip nesvetingą pakrantę.
nuleidusi akis arktinė mergaitė patraukė link kito didžiaakio jūrų vėplio,
nepastebėdama tą dieną degančio dangaus nuo skraidančių žibintų.