LSB iš kažkur

Rytas išaušta kaip visada per anksti. Saulėta, bet visai nevasariškai vėsu. Namuose prasideda gyvenimas: trinksi durys, koridoriuose šliaužinėja dešimtys numintų šlepečių, kažkas rėkauja, dušuose šniokščia vanduo. Įprasta. Bet ne. Šiandien Toji Diena.

Kliputė išskalbė visiems ausis (o jautresniems – ir smegenis), kas bus (ogi nieko gero) ir kaip turime elgtis (nesikeikti, nešūkauti, nesistumdyti, neerzinti mažiukų, neapkalbinėti atvažiavusiųjų, taip pat nežiūrėti į juos alkanom akim, o geriausiai išvis jiems į tas akis nelįsti – šito, tiesa, nesakė, susipratom). Pauzė po tos kalbos įspūdingai priminė, kad nurodymų geriau laikytis.

Taip, šiandien atvažiuoja Jie pasirinkti mūsų vasaros atostogoms. Jie priklauso Namus remiančioms organizacijoms ir yra tokie humaniški ir mieli, kad negaili ne tik savo pinigų, bet ir laiko: „kiekvieną vasarą mes padarome mažą širdelę laimingą, kiekvieną vasarą daug žmogučių junta rūpestingų globėjų šilumą ir meilę, kurios likimas pagailėjo... “ Dar tame klipės stende pakabintame straipsnyje buvo kažkas apie „ką tik pamelžtos karvutės pieną ir žaismingas jūros bangas“, bet toliau nebeskaičiau – ir taip jau vos neapsivėmiau.

Prisimenu praėjusį kartą, kai kaip kokia idiotė apsivilkau suknelę (!) ir visiems nesustodama šypsojaus. Monika ir Laura raitėsi iš juoko taip, kad pasidarė panašios į girtuoklio valdomas marionetes... Tik vakare Jiems išvažiavus, supratau. Jie neima tokių kaip aš, Laura ar Monika. Jie neima ir tokių kaip Sima ar Ingrida, Artas ar Sania. Jie išsirenka mažiukus. Mažiukams viskas bus gerai, jie neturės pretenzijų, jie nesukels didelių problemų, jie bus dėkingi už bet ką. Be to, mažiukai turi „prekinę išvaizdą“ - smagu paimti už rankos tokį nuskriaustą vaikutį ir garsiai ištarti kaimynui: „Vargšelis iš vaikų namų, neįsivaizduoji, koks laimingas buvo, kai pamatė televizorių... “

Man 15. Aš negraži ir nemoku būti miela. Man pereinamasis amžius, hormonai valdo ir skatina maištauti. Niekam nesukelsiu gailesčio, o gal tik įtarimą, kad esu kieno nors nesantuokinė duktė, dangstoma vaikų namų auklėtinės etikete. Juk niekas negloboja tokių kaip aš. Na, nebent dėl pinigų, kurių Jie už „laimingą vasarą“ kilniaširdiškai neima.

Šiandien niekam nesišypsosiu. Sėdėsim su Nastia ant palangės ir žvengsim iš apsimetinėjimo. Aš pikta. Ir tai parodysiu.