Verbaline impotencija
(Pati pradžia)
Prieš šimtą metų užrašytą
Artistas
Nuo gerbėjų pjedestalo
Išlavintu balsu ten skelbė tiesą
Poeto talentu supintus
Žodžius
Po vieną traukė jis iš savo sielos
Gestu
Į pauzes įtaigos pripylė
Buvau jau tuos žodžius kažkur girdėjęs
Galbūt, ir sakęs
Tiesas seniai buvau supratęs
Bet, Dieve
Žodžiai jo sparnus turėjo
Ir siekė širdį
Maniškiai
Šliaužiojo ant žemės
Besparnių žodžių jau nemyliu
Ir bijau nutilti
Dieve, tam, kad neišduočiau