Palikęs

Vienas - Tu jau čia
Du - pasilik, neišeik
Juk tinkle jau žuvys
Ropoja kaip dideli
Krokodilai,
Lyg jie būtų miegančios
Žvaigždės tų trupinėlių
Kurie pasiliko ant tavęs
Ir šnibždėjo,
Kad tu čia.

Trys - viskas tuo pasakyta.
Tu numojai ranka ir
Dingai kaip
Išnyksta mintys
Tų kurie nemąsto
O turėtų, juk
Dangus toks žydras ir
Vanduo toks skaidrus.

Bet kelio atgal nėra,
Užėjai - tai ir pasilik,
Didelis aptvaras
Pilna skruzdžių,
Kurios knisasi žemėse
Lygiai taip pat,
Kaip tu prisiminimuose
Prieš ateidamas čia.

Na ir bėk.
Nereikia man tavęs.
Keturi - saulė nusileido,
Žolė nusidažė raidonai,
Kaip ir tavo veidas.
Penki - tik to ir tereikėjo,
Pasileidai kalnų kepurėmis
Atgal namo, kur laukia
Šaltomis liepsnomis paskendusi
Troba, su mama ant slenksčio.
Taip, tu jos pasiilgai.