horizontas tau

amžinieji žodžių guoliai
ir jausmų kokonai
tokie beprotiškai pilni
tavęs ir manęs
tavo ir mano laukimo
kai žinau, kad viskam yra
prie--žas-tis
ir laukimas du-kart iš eilės
įgauna prasmę
tada galvoji apie svajonių medį
ir jautiesi
nors kruopele tvirtesnis
nes esam kartu
ir rūko juosta
nusidriekia
iki pat horizonto
bet tikrai ne toliau

horizontas atsikelia
nusipurto
ir tyliai nusišypso