Per kelias dienas
Uždengiau visus
Veidrodžius namuose
Juodom marškom.
Parašiau jums
Laišką, įdėjau
Į voką,
Suvilgiau savo
Nuodingomis seilėmis
Ir užklijavau.
Dar vaškinį antspaudą
Užlipinau.
Kad būtų bent kiek
Herojiška
Ir nekasdieniška.
Išgėriau puodelį
Stiprios kavos
Ir, rūkydama
Cigaretę, mąsčiau,
Kad gyvensiu
Amžinai.
Tol, kol gyvens
Bent vienas iš jūsų.
Nė nejusit.
Tada atsiguliau
Ir numiriau.
Iš liūdesio,
Kad manęs jau
Vis tiek nebėra.
Ne kiekvienas matantis mato, kaip ir ne kiekvienas skaitantis įskaito. Jūsų žaidimas itin lietuviškomis, be to, "nenueksploatuotomis" metaforomis yra žavus. P.S. Kurią kurios gatvės atkarpą šluoti užsiėmėte?
Tesai:
na, mūsų abiejų, kaip supratau, netrykštančių išminties fontanais, čia gal ir neturėtų būti. Eini su manim gatvių šluoti užuot rašius tam, kad rašytum?
Ne kiekvienas matantis mato, kaip ir ne kiekvienas skaitantis įskaito. Jūsų žaidimas itin lietuviškomis, be to, "nenueksploatuotomis" metaforomis yra žavus. P.S. Kurią kurios gatvės atkarpą šluoti užsiėmėte?
Tesai:
na, mūsų abiejų, kaip supratau, netrykštančių išminties fontanais, čia gal ir neturėtų būti. Eini su manim gatvių šluoti užuot rašius tam, kad rašytum?