Užmerk akis.........
Kai besileidžianti saulė nudažo dangų raudona spalva,
Aplink išgirsi melodiją, kuri atsiunčia tau sparnus.
Jais gali skristi ten, kur niekas tavęs neras ir neieškos
Pajusi, kai tave, lyg mažą pienės pūkelį neša vėjas...
Gal tai baisu, bet tau to reikia
Būsi toks laisvas, kad pavydės paukščiai.
Mylėk taip, kad galėtum apversti pasaulį!
Būk paprastas žvejys,
Kuris amžinai laukia ir tiki,
kad jo vandenyne būtinai sužydės baltos lelijos.
Ar žiūrėdamas į dangų skaičiavai žvaigždes?
O gal norėjai, kad jos kristų tau į glėbį,
tarsi raudonų rožių žiedlapiai, šokdami snaigių šokį?
Tokie jautrūs, švelnūs..., bet šalti.
... Užmigai.........
Nebijok pabusti iš svajonės
Tu būtinai ten sugrįši!
Tikėk stebuklais -
Nemanyk, kad tai vaikiškai naivu
Juk būdami vaikais mes tuo gyvenome...