Riba

Brėkšma kabina lango rėmus,
išplėsdama minties kontūrus iki
nesustabdomu greičiu  blėstančio dangaus –
iki nesuvokiamos erdvės, kurioje
mintis švysteli, kaip kometa,
blyksteli, kaip žvaigždė ir
išnyksta  neapibrėžtu vaizdu
prieblandos laike...
Prieblanda nusidriekia,
susiaurina minties ribas. 
Nusivylimu klampindama
į prietemos laiką, akimirksniu
virsta akla naktimi,
užpildyta visatos suvokimo formulėmis,
kurių sudėtingas sprendimas
sustabdo žmogų 
ties  brėkšmos laiko riba.