Skrajojantys olandai,
Pastatyti iš oro dvelkimo,
Sidabrinio ledo varvekliais
Sukalti ir ištirpstantys vėjy.
Laivų kapitonai – šešėliai
Ir įgula visuomet jauna,
Jau niekad ant vandens nesileido,
Jau niekad mylimų nebučiavo.
Vaidenas praplaukiantiems naktį,
Skrajoja padangėj rūsčioj,
Kai audros siautėja nuožmiai
Ir bangos skandina laivus.
Tylos! Praskrenda, šlama olandai,
Išgirsi bebaimis nutolstant
Išmintį piratų senų.