Pirmasis – delno karpa.
Kurią aš tau sėkmės linkėdamas gavau
Ji auga ir kerojas,
Kasdieną žergiasi plačiau,
O tau vis vien,
Daugiau,
Ar kiek mažiau.
Antrasis randas – rodomojo piršto,
Toks didelis,
Bemaž skaudus,
Kuriuo gyventi visad mokiau,
Kuriuo aš užkliuvau tavus kelius,
Kuriuo bandžiau pabūt dosnus,
Kurį man perkandai,
Kai apie tavo dalią suokiau.
Trečiasis – didžiausio krumplio,
Kai skausmas tapo per aštrus,
Tada tikrai gyventi mokiau,
Tada tikrai bandžiau pabūt dosnus.
Žinai, randuotas augu kiek ramiau.
Bet tau vis vien,
Daugiau,
Ar kiek mažiau…
"Kuriuo aš užkliuvau tavus kelius," kažkaip nelogiškas sakinys :)
anyway, antroj strofoj išvairuota tiek iš ritmo (dėl kirčiavimo), tiek iš minties (dėl labai jau nuspėjamo dėstymo). pradžia irgi nelabai kuo išsiskiria iš bendro konteksto. galėčiau pasakyt, kad užbaigta tikrai gražiai, taip išvairuota pro labai siauras dureles. tačiau kažin ar tai ką nors keičia, nes prieš pabaigą dar buvo ir daugiau prirašyta. taigis, moki geriau :)
heheh neblogai neblogai, labiausiai tai patiko kai apie dalią rasei:)) "Kai apie tavo dalią suokiau."
kazi kieno as ten? dalia?:)) (is didziosios reikejo rasyt;))
o jei rimtai tai SI KARTA turiu pripazinti geeerai pavarei!
pedagogika - sudėtingas mokslas :) anksčiau ir ant žirnių klupdydavo, dabar ir savo nuomonę raiškaiu išreikšt bijo(m) mokytojai, draugai...dieviškoji/žmogiškoji pedagogika - glėbio ir krumplio, rykštės ir meduolio, kad tik priemonės pateisintų tikslą, o ne atvirkščiai...
Antrasis randas – rodomojo piršto,
Toks didelis,
Bemaž skaudus,
Kuriuo gyventi visad mokiau,
Kuriuo aš užkliuvau tavus kelius,
Kuriuo bandžiau pabūt dosnus,
Kurį man perkandai,
Kai apie tavo dalią suokiau. (anafora), Radauskas:)5