Žvilgsnis

Ir žvilgsnis buvo išraiškus-
akių įrėmintų į nežinią,
stiklinis krislas, ežerą išsekinęs,
dar spjaudės žiežirbom,
ugnim,
o jau nutolęs buvo
per šviesmetį
nuo realybės laiko.
Skaičiavo centus
grįžimui atgalios
iš nesamos tikrovės,
paliktos kadaise
ir mąstė jis-
kiek daug turėjau moterų,
jos nevienodai žarstė žarijas
dabar anglim pavirtusias
išsekusios
ir išbarstytos meilės.
Ir trupinius
skaičiavo
paskendusius
glamonių jūroje.