Pradžia ir pabaiga
Kaskart, kai pajuntu gailestį žmonėm
Būna so tender and sad...
Kaskart, kai viltis miršta
(nors ir ne paskutinė)
Prabunda meilė ir švinta mano sieloj.
Tada metu svajones ugnin...
Te dega, te svyla jų ląstelės.
Bus naujų!
Užsimegs kitų!
Juk tikiu ta diena...
Juk myliu tavo gilias akis...
Juk ten aš siunčiau žibutes.
Tik neprisipažinai, kad gavai,
Tik nuleidai akis.
Bet juk leidai man.
Vidurnakty
mėnesienoj
kai jau miegojai,
aš pakilau, užsivilkau kelnes ir išėjau sugirgždinęs šąlančius vartelius...