pritariu, kiek paro(a)diškai/vaikiškai skamba, bet semantika akivaizdi/daugialypė: poetiškai minimalistiškai/taupiai išsakytas 'išlaisvinimo teologijos' credo: tikėjimo liudijimo ir teisingumo vykdymo integralumas/pirmenybinis pasirinkimas už vargšus. autentiška religija - ne opiumas liaudžai, o solidarumas su kitais ir Kitu, proto ir nuojautos, dialogo ir principingumo darna. 'cunamio teologija', dangaus kūryba 'čia ir dabar', o ne 'Bušo ar bin Ladeno fundamentalizmas, atvirybės kitoniškumui ir veiklios meilės pastanga, harmonijos (savęs santykyje su KITU) paieškos paraštėse, užupiuose, taboruose, getuose, 'loveparade'uose', etc... :)
Nų dabar rėšiu kritikos. Šits vertas daugiausia 4. Kodėl?
Pradžiai "kryžiai" - ne ryžiaim "badas ne vadas"... čia maždaug "pupos ne lūpos, tadas - banditų vadas". Čia pasakymo prasme labai "lėkštai skamba - bimbalu tampa". Kas liečia prasmę, jos kaip nekeista yra daugiau -
"Liečia lyti lytėjimas lyčiai – „kryžiai“ – ne ryžiai –
Badas – ne vadas bet valdo gelmių anoreksiją – erekciją nuomario –" - čia yra cinko, bet skamba na, mažų mažiausiai vaikiškai. Prasmė pasikartosiu čia puiki. Toliau iki brūkšnio nėra prie ko prikibt.
toliau kaip nekeista irgi nėra prie ko prikibt. Sakyčiau šitas stipriausias IŠ VISŲ. Kodėl? Nes yra NUOSEKLUMAS ir nėra per didelio PABIRUMO. Ir mintis netgi puikiai aiški, bet va šį kartą nubausiu vienu balu(nei atvirkščiai kitais atvėjais pridedu), kad kitą kartą perskaitytum ir pasižiurėtum kaip skamba visokie ryžiai-kryžiai, tadai banditų vadai, morališkai laikau 5, bet fiziškai spaudžiu keturis :)
cappella sestina :) vertikalė sukergta su horizontale, eros su logos, gelmėmis kaip viršūnėm, da Vinci, da-Li 'La Cena' paskutinės budynės šermenynų pasninkas kūno įsidvasinimo dieta/kenozė - ne badas, iškrovos diena/epocha, kraujosruvos sėklos apstybė, "kūnas jau išnokęs, mano Angelo, o dvasios nematyti niekur" (Emil Tode "Piiririik")
Va, čia jau ir aš sugebėjau mintį ir esmę pagaut :). " Žemės gabalo – kaip duonos rudos ajerų moterytė – /Godžiai mirkydama druską ir purva deda į burną – "- labai gražūs, ryškūs vaizdiniai plaukia skaitant. Šitas geriau už ankstesnius, mažiau terminų- minų- pritvinkusių lietaus linų- (uoi, ir man taip patiko :).
hm....visai nieko. skaitydama" įkvėpimas- alsavimas- bangavimas-...." pajutau gaivą, bet ji čia tik akimirką užklydo. Skaitydama kaip ir visada kai skaitau Tavuosius eilėraščius, panirau į rimtį, apmąstymus, buvau susikaupusi, nes praleisi žodį- prarandi supratimą. Geras, rimtas eilėraštis, tik pasiilgau tavo "makaronų" formos, nežinau, kažkaip kitaip būdavo:)
pritariu, kiek paro(a)diškai/vaikiškai skamba, bet semantika akivaizdi/daugialypė: poetiškai minimalistiškai/taupiai išsakytas 'išlaisvinimo teologijos' credo: tikėjimo liudijimo ir teisingumo vykdymo integralumas/pirmenybinis pasirinkimas už vargšus. autentiška religija - ne opiumas liaudžai, o solidarumas su kitais ir Kitu, proto ir nuojautos, dialogo ir principingumo darna. 'cunamio teologija', dangaus kūryba 'čia ir dabar', o ne 'Bušo ar bin Ladeno fundamentalizmas, atvirybės kitoniškumui ir veiklios meilės pastanga, harmonijos (savęs santykyje su KITU) paieškos paraštėse, užupiuose, taboruose, getuose, 'loveparade'uose', etc... :)