Per žalią pievą
Eina lemtis,
Skrenda daugiaspalvis
Laukų drugys...
Bitė zvimbia
Ir gelia
Į tavo
Jauną širdį.
Tau skaudu,
Bet kenti
Ir laikais,
Tu stipri-nesuklumpi...
Palengva išsispaudi
Juodą geluonį,
Pakėlusi galva
Vėl toliau eini...
Toliau eini
Per gyvenimo pievą.
Tu kenti,
Bet vis tiek gyveni...
Tu niekad neklumpi,
O priklupus
Pamačius žalią kurkiančią varle,
Nusišypsai ir vėl eini...