mirsiu

Ar kada matei mano liūdnas akys? jos gi visada pilnos džiaugsmo, bet ar tas džiaugsmas tikras?

Aš verkiu viena pasislepusi kampe
Mano rankos kruvinos
Širdy neapykantos pilna
Kam ta neapykanta, gal visam pasauliui?
Ne, ji sau, savęs nekenčiu ir savo gyvenimo
Užsimetusi linksmumo kaukę
Juokiosiu tau į veidą
Tu džiaugiesi manimi
Aš tau suteikiu optimizmo
Bet ar aš pati stripri?
As žūstu kaip degančios žvakės šviesa
Kai ateina diena
Aš klykiu tyliai
Niekas manęs negirdi
Aš bandau tai jums pasakyti
Mano eiles ašarų pilnos
Kiek man dar liko gyventi dienų, menėsiu, metų…
Gal dingsiu visam laikui šitą ketvirtadienį
Išeisiu nepasakydama niekam nieko
Nerašysiu prieš savo mirtį laiško pilno nesamonių
Kad jus mylejau, kad atsiprašau, kad tai bus geriau-be manęs
O kam to reikia? kam jums nuotaiką gadinti?
Dingsiu paslapčiomis, net niekas nepamatys
Kaip atšals mano pėdos jūsų širdyse...
Tik tu ateik prašau ant mano kapo
Ir uždeg mintimis žvakę pilna gyvenimo
Kad man ten po žemę nors kiek būtu šilciau…