Nors langai ir panašūs

visų mano namų
laikrodžių smėlis
rodo skirtingus laikus
mechanizmų dantukai
nemoka meluoti vienodai
suka galvoju karpo gyvenimą
mano mažais gabalėliais
rodyklėm kaip žirklėm

po to atsirink kas patinka

siela Londone kūnas Paryžiuj
ir sprogdina jau Eifelio bokštą
medinį bekojį ir kopėčias
paukščiams užlipti į dangų
stebėti miško gaisrų laiks nuo laiko
vos pradeda temti tamsėti
lapai šakelės ir miegas
klibina sapnus lyg vaiko
nuo vaiko nuvaiko ir vaiką išvaiko
net gėda kalbėti
visas parausta
laikrodžio veidas garsiai meluoja
mirksėt nė netingi
vos nutuokia peržengus slenkstį
ar rankeną durų suspaudus

nulenkus sunku išsitiesti -
tik lentos...