Fėjos

Prologas.
Naujas Pasaulis.




    Negalima nieko liesti. Negalima skinti gėlių, raškyti obuolių ir dar negalima daryti daugybės kitų dalykų, bet svarbiausia- negalima mylėti. Draudžiama turėti savo nuomonę ir tai, ką būtų galima pavadinti charakteriu. Užtat leidžiama melstis, balsuoti ir vieną karta per mėnesį išgerti vyno, bet tik raudono ir nestipresnio nei dvylika procentų, ir tik vieną taurę. Visi žmonės vienodi ir vaikšto vorelėmis, vienas paskui kitą: vienas, du, vienas, du... ir taip toliau... pamečiau skaičių ir nebežinau, ar turėjo būti vienas ar du. Labai sunku visą laiką tai kartoti mintyse, nes mąstyti uždrausta, ir skaičiai tėra vienintelis išsigelbėjimas.
   
    - Ar mums rūpi žemdirbystė? Ar mums rūpi badas? Ar mums rūpi klimato pokyčiai? Kas žino, kiek kainuoja pienas? Bet mums juk uždrausta jį gerti, tai jau nebesvarbu.

    Darbas suskirstytas į kuriamąjį ir griaunamąjį: ir tos dvi kastos padalintos į septynis padalinius. Mano kaimynas stato, o aš griaunu ir mes nekalbame, nes tai irgi uždrausta - nes mes priklausome skirtingiems pasauliams. Žmonių populiacija padvigubėjo per pastaruosius dvidešimt metų ir mes jau čia nebetelpame. Keliamės i kitą aukštą.
    Kiekviename aukšte – po keturis apartamentus: du griaunantiems, du statantiems. Taip turi būti, nes visur vyrauja balansas. Jei kažkas viename aukšte turi dvi lovas, tai kitiem trim belieka dvi, todėl kažkas miega ant žemės. Tada kyla konfliktas. Konfliktai- negerai, nes tas, kas turėjo dvi lovas, jau niekada nebegrįžta. Todėl tokių išsišokėlių lieka vis mažiau. Viskas po vieną, viskas.
    Bet vaikšto visi po du, ir miega dažniausiai po du, bet nekalba ir nesisveikina. Kiekvienas sau, bet tuo pačiu bendrai. Trečdalis populiacijos vis dar nesuvokia, kad išeitiės nebėra ir teks gyventi. Kas trečias yra potencialus recedyvistas ir taikosi, palankiai progai atėjus, sujaukti santvarką. Tokiems galas vienodas – dujų kamera. Jos stovi kiekviename rajone. Penkiems blokams po vieną.
    Žinoma, viskas nėra taip jau blogai. Pavyzdžiui, mūsų naikintojų būrys praeitą mėnesį sumušė visus įmanomus rekordus ir visi gavome po vieną pakelį cigarečių. Visada svarbiausia laimėti ir būti pirmam. Nesvarbu ir nerūpi...

    - Pirmenybė teikiama seniams ir invalidams. Tie, kas jauni ir pajėgūs, gali palaukti. Pirmenybė teikiama moterims ir vaikams. Nukvakėliai ir impotentai niekam nereikalingi. Viagra nebegaminama, nebegaminami ir vaistai. Natūralioji atranka: tai yra atsakymas. Natūralioji atranka: tai yra atsakymas. Pirmenybė teikiama protui.

    Visiems po keturiasdešimt šešis naudingo ploto kvadratinius metrus. Tuoletas bendrai su dušu. Po dešimt kubinių metrų šilto vandens ir po du rulonėlius tuoletinio popieriaus, kas mėnesį. Virtuvė bendra su keturiais rakinamais šaldytuvais – nes juk kėkvienas turi teisę i privatumą. Viena lova, vienas stalas, televizorius ir įstiklintas balkonas. Kiekviename kambaryje po laikrodį. Stalelis su biblija.
    Šiandien išeiginė. Niekas nedirba. Neveikia nei viešasis transportas, nei parduotuvės. Nėra elektros. Šalta. Beveik visi sėdi namuose ir skaito, kažkas dulkinasi. Veikia tik laikrodžiai ir širdys... tuk... tuk... tuk... Mes einame į parką, sninga ir dar šalčiau. Mes sėdime ir rūkome: vienas, du, vienas, du. Aš nežinau jos vardo, ji nežino manojo. Aš  tik žinau kad ji dirba kartu su manimi. Bet mes iš skirtingų padalinių. Ji iš aukštesnio, todėl man uždrausta ją kalbinti. Tik ji gali žengti pirmą žingsnį ir pradėti kalbėti, bet ji vis dar delsia. Aš dar laukiu, dar galiu laukti. Aš niekur neskubu, niekas neskuba, kad ir nėra kur skubėti. Aš dar turiu marias laiko, dar turiu devynis metus. Po to reikės vesti ir susilaukti palikuonio. Tada dar trys metai ir galėsiu: A. Likti drauge. B. Išsiskirti. Turėsiu teisę į vienintelę mintį savo gyvenime. Banalu, bet ne man tai spręsti.

    - Besąlyginis supratimas. Teisė į laimę. Pati silpniausia ir banaliausia vieta. Pritempta prie pakenčiamos minties lygio ir suformuluota, kaip matematinė teorema.

    Žvėriškas nuovargis. Šešios valandos miego kasdien: nei mažiau, nei daugiau. Miegas – tai laiko švaistymas. Negalima švaistyti laiko, negalima žaisti su savo likimu. Dešimt valandų darbo, dar trys skirtos biblijos skaitymui. Integracija į visuomėnę. Dvi valandos skirtos ideologijos nagrinėjimui – „ratelyje“ tavo padalinio draugų. Susirinkimai būtini, vėluoti negalima. Negalima ir ankščiau išeiti.
    Dienotvarkė pateikiama kiekvienai savaitei iš anksto. Keltis reikia šeštą ryto. Darbas nuo septynių ryto ligi penkių vakaro. Pusvalandis skirtas valgymui. Dvi valandos grupėje. Aštuntą vakaro visi turi būti namuose. Laikas ramybei ir skaitymui. Reikia pasikeisti savo bibliją, nes manoji jau visai nudilusi. Biblijas keičia nemokamai. Dvyliktą visi langai užtemsta. Kitą savaitę viskas gali keistis. Viskas keičiasi.