Vogti svetimą

Grotos, apsimesdamos arkomis,
Skambino klaikią melodiją.
Pagautas žmogus už varinio pasaitėlio
Graužė kampe atsigulęs savo troškimų kepalą.

It žiurkė laksčiau po vamzdžius,
Rinkau svajonių trupinius.
Mačiau daug kitų it varlės, ar kaip aš žmonių,
Jie lyg pamišę lakstė ratais, vieni į kitus atsitrenkdami.

Sustaugė vienatvės iškankintas žmogus į mėnulį.
Šoko pro langą, ir paliko daug stiklo kančių.
Greit sulėkė žiurkių gauja ir susirinko svetimą gėlą.
Aš sėdėjau aukštai ant sienos,
Žvakės svilino mano uodegą,
Ir spaudžiau tvirtai prie krūtinės vargdienių svajones.