antrasis metų mėnuo

Gruodinas vasario oras
kvepiasi į šalimais išmėtytą pavasarį,
grindiniu šlapiu ropoja aklas angelas,
rankose sugniaužęs nešasi sparnus.
Iš jų, drumzlėdamiesi byra vaikiški pasauliai
krenta į balas paslėpdami
išlaistytą ir lipnų žingsnių garsą,
skleidžiasi po kojomis išbrinkę jūržolių daigai
išaugantys į rūką.
Jis girdi tą, kuris iš molio lipdė duoną
iš duonos trupinio išlauždavo druskas
ir mesdavo į tęžtantį ledynų srautą,
kad šis neslinktų per toli ir per giliai,
kad nesugriautų taisyklingai suplanuoto klimato,
kad susigertų tarsi rašalas į sugertuką
smėlingon žemėn.
Aš dovanoju tvarstį tavo rankoms, angele,
žaizdotiems riešams susitvarstyti kai stabtelsi ilsėtis,
išberk ir mano vaikiškus pasaulius
į gruodinas vasario jūras
grindinio šuliniuose.