Ji sėdėjo tyloje,
tolimiausiame kampe
daugelį naktų ir daugelį dienų.
jos buvo per daug,
ji buvo per gili ūžiančiam miestui.
tik kartais,
kai nuo lietaus susirangydavo plaukai,
kaip į kambarį pritekėdavo kitokios muzikos,
pajusdavau ją,
pajusdavau savyje plakant
purienų širdį------------------------------------


Zhute




