skubėjimas

.. maži, saldūs, balti pūkeliai apkloja žemę ,aš išeinu į gatves .. aplinkui zuja keistos mašinos, dar keistesni žmonės skuba į ten kur nesuspės arba į tai kas neišvengiamai ateis .. o aš bėgu .. aš taip pat skubu .. susirūpinusi senutė paklausia manęs kiek valandų .. ech .. argi laikas dabar svarbu? argi minutės dar netapo sekundėmis? valandos dienomis? argi mes vis dar tokie patys .. ?
ne nežinau kiek valandų .. atleiskite.. aš labai skubu ..
ir vis dar bėgu basomis kojomis per baltus pūkus.. o gal tai balto stiklo šukės? bet argi svarbu? argi svarbu paskutiniosiom akimirkom ką liečia tavo kojos?
ir pagaliau .. pasiekusi tinkamą greitį atsispiriu nuo žemės. Man vėl išauga sparnai .. kylu aukštyn viskas kas buvo mano namai blankėja, kol lieka visiškos abstrakcijos..
pasiekiu dangų ..
ir su Jėzumi, Buda, Alachu, Perkūnu, Dzeusu, Ra, Kali, Šyva, Ja ir daugybe kitų susitinku ..
susitinku puodeliui arbatos ..