Pabaikim

O ryte, pajutus šlapią skruostą
Kaip lietaus nuplautas langines
Išeini į tą ketvirtą uostą
Nežinai, atplauks kas nors, ar ne
Tik lietus pro skėčio kraštą
Liejasi iš ten, kur nebaisu
Pasakyt, sutikus seną priešą
Nebėra nei meilės, nei vilties
Pažiūrėk jam tiesiai į akis
Tas seniai, seniai žinotas
Pašnibždėk jam tyliai tyliai
Ką turėjai jau ilgai.. ilgai
Širdyje nuvyto visos gėlės
Ir lange tik saulė leidžias
Pro pirštus matau aš liūdną
Veidą akyse nešioji kam
Gedulą nurinko jau
Vainikus išmetė kaip šukes
Toliuose mirtis dar sako
Negana, mažai kančios
Tai kodėl tyli dabar
Kur dingai po šitiek metų
Šitiek žodžių ir maldų
Negana, - aplinkui taria
Kas padės pasukt keliu
Kur jis veda išsiskyrus
Nebėra prasmės toliau
Eiti, vien tik užsispyrus
Nežiūrėt atgal pėdų
Nematyt, kad kitos akys
Dar, gal būt, kažką tau sako
Kad dar šaukia naktyje
Ir nemiega po langais
Skina žiedus, nors galanda
Jau peilius ruduo pro šalį
Bėga, keičiasi spalva
Iš geltono mano veido
Nyksta šypsena ir užleis
Ji vietą baltai grimasai
Vardą sugalvojo jau kadais
Kai nebuvo sniego vardo
Ir nematė jie želmens
Kalantis pro gležną žemę
Link lietaus sugrįžti
Po rudens, tai kodėl
Sakai, kad viltį užnešė
Purvais, kad ir meilei
Vėl prabilti, reikia kasti
Į gelmes nukrito laimės
Tos, kur buvo dar tada
Dar prieš tai, kai mudviem
Pamatyti teko vienas kito
Akyse gal dar dega
Tos liepsnelės, tik įpūsti
Verta kaitrią liepsną, kaip
Kadais, kartot žodžius
Tuos pačius, jau ilgą
Laiką tariamus ten pat
Dar liepoms žydint, dar
Toli ligi rudens, dar
Tuomet, kai atsistoję po
Bažnyčios mes skliautais ganėme
Paukščius, jie porom..
Porom dar skrenda, pasakyk, ar
Verta mums..?