Ainiai

Ašaros nedildo praeities,
Kreivumas išryškina grubiau
Dūmų pirkios nebepriartės,
Tik atkirsti galim pagarbiau

Vainike rugsėjo ąžuolai
Skamba vario virpančia rauda
Per knygas nutįsta įžūliai
Juodos raidės lino ataudais

Pirmoje žodyno eilėje
Mokytojos akys ir lenta
Balto sodo kvepianti laja
Iš "Aušrelės" klonių išverpta

Nusiprausia ganoma lanka,
Karvės tyliai graibosi žolės,
Raidė virpa šviesele blankia
Juodame kimsyne pakelės

Susitelkę dešimčių vargai
Plūgo sraigės žingsniai atkali
Po kepurių antvožais margais
Varva plėnim laiko skaudulys

Įvingiavo ainiai kaip malda
Per metus į širdis, į namus
Po lygybės prievarta saldžia
Ašmenim užglostę likimus

Dešimtys smalsuoliškų akių
Žvelgia į pasaulį ir į mus
Iš jaunystės įžadų nykių
Antkapio perskeltu laukimu...